Kalėdinis eglutės įžiebimas

Kiekviena grupė turėjo nepaprastą užduotėlę – drauge su tėveliais pagaminti ypatingą žaisliuką kalėdinei eglutei, o su grupių mokytojomis – papuošti langus kalėdiniais žaisliukais.

Šventės metu fėja sekė pasaką apie „Mažuosius stebuklų langus“, kur kiekvienas jų skleidė savo ypatingą magiją.

Pirmasis, „Meilės“ langas, atsivėrė aukštai ant kalvos. Čia visada pūsdavo kiek šiltesnis oras, o žemė, nepaisant stiprių žiemų, būdavo  minkšta ir švelni. Antrasis, „Džiaugsmo“ langas, atsivėrė aukštų gluosnių viršūnėse, kurios buvo taip padengtos sniegu, kad atrodė it baltais varpeliais nusagstytos juostelės. Trečiasis, „Smalsumo“ langas, turėjo ypatingą vietą – ant aukštos aukštos uolos. Čia visada žaižaruodavo pašvaistės, todėl vieta atrodė lyg priklausytų sapnams ir paslaptims. Ketvirtasis, „Draugystės“ langas, pasirodydavo tik ten, kur žemė ir dangus atrodė susitinkantys – ant plačios, užšalusios ežero plokštumos, kur jo šviesa sujungdavo širdis ramybei, jaukumui ir meilei. Penktasis, „Žingsnių“ langas, atsivėrė ore lyg iš niekur. Iš jo pasklidusi švelni sidabrinė šviesa tiesiog judėjo pirmyn.

Fėja taip pat priminė visiems, kad šie žiemos langai įžiebiami ne tam, kad vienai nakčiai nušviestų pasaulį. Jie įžiebiami tam, kad primintų – stebuklai gyvena mumyse visus metus.

Vėliau skambant kalėdinėms dainelėms visi drauge vaišinomės mandarinais, šilta kakava ir sausainiais.

Dėkojame visiems už dalyvavimą ir jaukų vakarą drauge!